Aš noriu nešti Tavo taiką

            Sekmadienį įvyko pirma Gargždų dekanato šeimos centro projekto "Šeimos keliu" liudijimo popietė - su krikščioniška tikinčia šeima, auginančia 8 vaikus, Danute ir Sauliumi Mockais. Buvo labai jautru ir, kaip ir iš anksto numaniau - abejingų neliko nei vieno.  Buvo ir ašarų, ir pasipiktinimų... Kiekvienam savo...
          Kadangi vedžiau pokalbį, jaudinaus, iš renginio nedaug prisimenu. Bet po visko, kai mūsų virtuvėje dar ilgai gėrėme arbatą Danutė man visgi kai ką esminio padovanojo: "Man rūpi vienas dalykas mano šeimoje, - sakė ji - mūsų tarpusavio santykis, ryšys, prašau vaikų: visada saugokime vienas kitą, gerbkime, nekalbėkime blogų žodžių vienas kitam, aplinkiniams,  neteiskime nei vieno, nepažeiskim nei vieno...". Renginyje Danutė sakė: "kasdien išlydėdama vaikus į mokyklą palaiminu ir prašau: vaikai, svarbiausia mylėkite, saugokite, neužgaukite nei žodžiu, nei veiksmu nei vieno, ką sutiksite: vienas kito, draugo,  mokytojo..."
           Pažįstu šiuos žmones, ir žinau, kad šie žodžiai yra jų realybė. Iš tiesų, mano draugė Danutė kasdien kantriai, stipriai "angažuojasi" šitam ir kovoja tam tikrą su tuo susijusią kovą - pirmiausia su savimi. Būna laimėjimų, būna pralaimėjimų, yra ir aukų, kančios - tai kainuoja. Kaip ir visi tikri geri dalykai.
           Iš XI amžiaus išliko viena gražiausių maldų - Šv. Pranciškaus Asyžiečio. Dėkoju Dievui už Danutę, per kurią Jis primena ir parodo, kad ir kaip ši malda veikia XXI amžiuje paprasto žmogaus kasdienybėje.

Aš noriu nešti Tavo taiką; 

 Kur neapykanta, leisk sėti Tavo meilę;

 Kur įžeidimas, Tavo atlaidumą;

 Kur abejonė, tikėjimą Tavim;

 Kur neviltis, leist skleisti viltį;

 Kur tamsuma, leisk skleisti Tavo šviesą; 

 Kur nuliūdimas, tikrą džiaugsmą Tavyje...