Taip ir liko ta vėjuoklė kaip kokia vėduoklė ar vaiduoklė :). Pagooglinau. Radau tik tokiu slapyvardžiu rašomą blogą. Vadinasi, sūnus "išrado" žodį. Mama užsidegė išrasti juo žymimą daiktą :D.
O daiktai jau išrasti - ir iš tikrųjų, jie kaip ir neturi savo tikslaus pavadinimo : nei tai vėtrungės, kurios ant stogų rodo vėjo kryptį, nei vėjarodės, kurios taip pat skirtos vėjo krypčiai rodyti, nei vėjo malūnėliai. Tai tiesiog įvairių formų, dizainų, iš įvairių medžiagų padaryti daikčiukai, žaidžiantys su vėju - besisukantys, besimojuojantys, plazdantys, skambantys, barškantys, dzinguliuojantys ... vėjo koketės :) VĖJUOKLĖS :)
Man pasirodė prasminga jas gaminti iš antrinių žaliavų - plastiko butelių, maišelių. Galimų variantų labai daug. Šiemet mes pasidarėme tokius:
Žaliasis - tiesiog sukarpėm dalį butelio juostelėm ir paskui sulankstėm, laikantį lininį siūlą prakišau pro išdurtą skylutę, iš apačios pririšau prie sagos (vienos skylės) aplink tą sagą aprišom juostees.
"Medūza" - butelio galą nukirpom, sukarpėm plonytėm juostelėm, išlankstėm, nudažėm.
Drugeliai/tulpės/žuvytės - nupiešėm ant butelio markeriu, iškirpom detales: drugelių sparnus, tulpių pusę žiedelio (pamiršom iškirpt po lapelį :), žuvyčių uodegytes - nudažėm kaip norėjom, su kamšteliais prisukom juostelių.
Dažėme aliejiniais dažais. Ech, teplionė su jais, pasaugokit drabužius! Ir ant plastiko vis tiek ne itin "kimba", vis tikinau vaikus išplovus teptukus gerai nusausinti popieriumi ir tik tada kabinti dažus. :).
Kita kliūtis - pakabinimai. Pasirodo, plastikinio butelio dugnas kietas ir neina lengvai pradurti skylučių. Labiausia būt pravertusi tėčio su elektriniu grąžtuku pagalba :) Durti skylutes reikia kuo labiau centro. Geriausia, kad būtu viena skylutė - prakiši siūlą per visą butelį, per kakliuką (ar per iškirptas detales - taip trumpiau) - užmezgi didelį mazgą ar sagutę, karoliuką - ir tempi atgal. Bet mes neturėjom priemonių durti per centrą (pačią kiečiausią vietą), todėl dūriau skylutes dvi kuo arčiau centro, tada prakišau 2 siūlus, surišau, tada atgal.
Kamštelį pradurti lengva - baksteli žirlėmis ir viskas :). Čia parodau "mechanizmą" kaip panaudojau sagą laikiklio ir papuošimų "pritvirtinimui".
Iš pradžių padariau gražiai, bet blogai :). Panaudojau keturių skylučių sagą - klaida! - nes taip nesisuka. Viską suvėrus ant vienos skylės sagos vėjuoklė pradeda gražiai suktis kaip spiralė!
Čia taip įstrižai kirpau butelį spiralinei vėjuoklei. O paskui dar paploninau juosteles "iš akies".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą