Ypatingas (man) darbelis Šv. Dvasiai

Senokai beparašiau... kažkokia pertrauka... pauzė... neįtikėtina, bet tiesiog buvau "pastrigusi" su šiuo paprastu darbeliu. Ir nesisekė: dariau kvailas klaidas, ne taip braižiau, ne taip kirpau, vaikai ištepliojo atspausdintus ir t.t. Turėjom padaryt iki Sekminių, paskui - per Sekmines, o galiausiai išėjo - tik po jų.
Na bet, kaip sakė sesuo Ignė per Gyvųjų akmenų Sekminių šventę: nėra taip, kad gauni Šv. Dvasios dovanas  per Sekmines ir viskas, jau turi - ne, rytoj, kiekvieną dieną reiks pradėt iš naujo, atnaujinti dovanas, prašyt malonės, atsinaujinti.
Iš tos šventės parsivežiau dar ir kun. Rugevičiaus, kuris aukojo mišias ir sakė homiliją, dvi mintis :
1. Na pirmiausia jis sakė, kad Šv. Dvasia yra visai kaip vaikai -  šmirinėjantys, nenustygstantys, čia jie yra, čia jų nėra :). Vat tokie kaip maniškiai, šokantys Dievui su jaunimu :) Na ir berniukų džiaugsmas prie Sekminių laužo

2. Viena man įstrigusi įspūdinga mintis: Šv. Dvasios veikimas prasideda nuo atleidimo: kai aš atleidžiu kitam už tai, kad jis nėra toks, kaip aš, kad negalvoja, neveikia, taip, kaip aš. :)
3. Na o antroji buvo maždaug tokia (nesu įsitikinus, mažylis trukdė klausyt): kas yra tuomet, kai nėra Šv. Dvasios? - nuodėmė.  Kai nesame Šv. Dvasioje, esame paprasčiausiai nuodėmėje... Galvoju, kada nors pasitikslinsiu tą mintį - ar tikrai jis taip sakė, ar čia aš prisigalvojau :).

Taigi, šis darbelis būtent skirtas įsisąmoninti, prisiminti, kas yra tas "buvimas Šventojoje Dvasioje", gal ir pasitikrinti - ar aš esu?

Paulius laiške Galatams sako:

Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.(Gal 5,22-23)

Nuo savęs dar norėčiau pridėti: gerbimas, nuolankumas. Noriu nuolat prisiminti šiuos vaisius, prašyti jų, atsinaujinti juose kiekvieną dieną - man reikia jų visų :).


Darbeliui reikės: 3 raudono kartono (storesnio popieriaus) lapų, 2 oranžinio plonesnio popieriaus lapų.

Ant raudono popieriaus išsispausdiname liepsnelų kraštus; 2 lapai po 4 liepsneles ir 1 lapas su dviem liepsnelėm. Iš viso liepsnelių bus 10. O ant oranžinio - liepsnelių viduriukus vieną ir antrą

 Iškerpame.






Patepame viduriuko kraštelį klijais. Taikydami nuo apačios priklijuojame kraštelį. Su adata įveriame pakabinimą.

.

 Pakabiname - galima būt ant iš vielos ar ko kito susukto apskritimo, o mums tarnauja gražieji :) (aš prie jų jau pripratau :) iš babos paveldėti sietynai.:).

Diiiidelės žuvys

Kol suaugę klausėmės Danutės ir Sauliaus liudijimo, vaikai atskirame užsiėmime darė diiideles žuvis. Tai puikus darbelis, lengvas padaryti ir įspūdingas - dėl savo dydžio :).

Reikės:

Dviejų A2 formato lapų (arba vieno A1 - tada kirpt per pusę). Maniškiai pakankamai ploni  (ėmiau pigiausius :) - kaip tas, kuris naudojamas spausdinimui.
Pieštuko, žirklių, nereikalingų popierių suplėšymui, krokodilo (segtuvo), spalvų (geriau akvarelė, bet mes saugojomės tepliojimo, tad naudojom vaškines kreideles).

Eiga:

Per visą A2 lapą nupiešiame diiidelę paprasčiausios formos žuvį, pvz. tokią :). Iškerpame. Pagal ją nusibraižome ir antrą.

Nuspalviname abi žuvis - dvi vienos žuvies puses.

Sudedame abi žuvies puses ir susegame aplink krokodilu (segtuvu). Palikdami tarpą prikimšimui.

Išliejame visus nerviukus, pykčiukus plėšydami likusius nuo žuvies iškirpimo popieriukus, pridedame ir kitų - jų reikia pakankamai nemažai.
Prikemšame žuvį!
Pabaigiame susegti krokodilu, pritaisome virvutę pakabinimui.

Žvejyba baigta, nešam laimikį namo :).

 Ačiū savanorėms - auklėtojai Rimai ir mergaitėms, kurios renginio metu prižiūrėjo vaikučius ir darė su jais darbelius!!! AČIŪ!

 

Aš noriu nešti Tavo taiką

            Sekmadienį įvyko pirma Gargždų dekanato šeimos centro projekto "Šeimos keliu" liudijimo popietė - su krikščioniška tikinčia šeima, auginančia 8 vaikus, Danute ir Sauliumi Mockais. Buvo labai jautru ir, kaip ir iš anksto numaniau - abejingų neliko nei vieno.  Buvo ir ašarų, ir pasipiktinimų... Kiekvienam savo...
          Kadangi vedžiau pokalbį, jaudinaus, iš renginio nedaug prisimenu. Bet po visko, kai mūsų virtuvėje dar ilgai gėrėme arbatą Danutė man visgi kai ką esminio padovanojo: "Man rūpi vienas dalykas mano šeimoje, - sakė ji - mūsų tarpusavio santykis, ryšys, prašau vaikų: visada saugokime vienas kitą, gerbkime, nekalbėkime blogų žodžių vienas kitam, aplinkiniams,  neteiskime nei vieno, nepažeiskim nei vieno...". Renginyje Danutė sakė: "kasdien išlydėdama vaikus į mokyklą palaiminu ir prašau: vaikai, svarbiausia mylėkite, saugokite, neužgaukite nei žodžiu, nei veiksmu nei vieno, ką sutiksite: vienas kito, draugo,  mokytojo..."
           Pažįstu šiuos žmones, ir žinau, kad šie žodžiai yra jų realybė. Iš tiesų, mano draugė Danutė kasdien kantriai, stipriai "angažuojasi" šitam ir kovoja tam tikrą su tuo susijusią kovą - pirmiausia su savimi. Būna laimėjimų, būna pralaimėjimų, yra ir aukų, kančios - tai kainuoja. Kaip ir visi tikri geri dalykai.
           Iš XI amžiaus išliko viena gražiausių maldų - Šv. Pranciškaus Asyžiečio. Dėkoju Dievui už Danutę, per kurią Jis primena ir parodo, kad ir kaip ši malda veikia XXI amžiuje paprasto žmogaus kasdienybėje.

Aš noriu nešti Tavo taiką; 

 Kur neapykanta, leisk sėti Tavo meilę;

 Kur įžeidimas, Tavo atlaidumą;

 Kur abejonė, tikėjimą Tavim;

 Kur neviltis, leist skleisti viltį;

 Kur tamsuma, leisk skleisti Tavo šviesą; 

 Kur nuliūdimas, tikrą džiaugsmą Tavyje...

Sekminių balandis

Baltas balandis - vienas iš Šv. Dvasios simbolių. Tai ženklas, kuris mums turi priminti, kad ruošiamės  ir laukiame  Sekminių ir Šventosios Dvasios dovanų.  Mes jį darėme tokį su plunksnomis :).

                                                      Reikėjo:
Žirklių, balto popieriaus, klijų.

Atsispausdiname balandžiuką ir sparnus. Mūsų balandžio šablonas (paruoštukas).

Iškerpame detales, priklijuojame sparnus.

Iš balto spausdinimo popieriaus sukarpome apie 1,5 - 2 cm pločio ir apie 4 cm ilgio juosteles, vieną jų galą iki pusės pakarpome - tai plunksnelės.

Apklijuojame balandžiuką plunksnelėmis norimu tankmu (kai kuriems išėjo labai "gauruoti" balandžiukai :)).
Sparnų neapsunkinkime - links žemyn.

Nupiešiame akytes, vėrinėlį, kai kurie vaikai nupiešė ir šypsenėlę :).

Vaikų maldos grupėje: laukiame Sekminių!

Mes, vaikai, labai mėgstame dovanas ir visada visur jų laukiame: žaislus, ypač tųos, reklamuojamus :), saldainius, ledus, pramogas, dėmesį, lepinimą... o jei dovanos - mūsų pačių būdo savybės? Ar norim meilės, džiaugsmo, kantrumo, taikumo, ramybės, susivaldymo, malonumo?... Norim! Ir prašom Šventosios Dvasios, kad ji duotų, įkvėptų mums šių savo vaisių...  

Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.(Gal 5,22-23)

Tam, kad turėtume šias dovanas, turime kažko atsisakyti, išvalyti - užleisti vietą joms:  abejingumo, egoizmo, nerimo, išsiblaškymo, pykčio, teisimo, savanaudiškumo, teisuoliškumo...

 Mums, vaikams, tai kol kas sunkiai suprantama, kai būsime suaugę, pažadame, ties tuo rimtai padirbėti :)... 

O dabar prašome Šventosios Dvasios mus apdovanoti tiesiog VELTUI, DOSNIAI, GAUSIAI, 

Kaip kad mes, vaikai, mėgstame. Ir kaip kad Ji, Šventoji Dvasia - Dievas, iš savo esmės, savo gailestingumo ir begalinės meilės mums nuolat tai daro :). 

O kad prisimintume, kad laukiam Sekminių, Šventosios Dvasios ir jos dovanų, pasidarėme ženklą - balandį - vieną iš Šv. Dvasios simbolių.

Vėjuoklės! Kas tos vėjuoklės? :)

Septynmetis sūnus grįždamas iš paruošiamosios mokyklėlės sako: ryt darysime...vėjuokles... Ką? - klausiu... Nu vė...vė...vė...juokles, kur rodo vėjo kryptį... Vėtrunges? Vėjarodes - sakau. Ai jo, vėtrunges...
Taip ir liko ta vėjuoklė kaip kokia vėduoklė ar vaiduoklė :). Pagooglinau. Radau tik tokiu slapyvardžiu rašomą blogą. Vadinasi, sūnus "išrado" žodį. Mama užsidegė išrasti juo žymimą daiktą :D.

O daiktai jau išrasti - ir iš tikrųjų, jie kaip ir neturi savo tikslaus pavadinimo : nei tai vėtrungės, kurios ant stogų rodo vėjo kryptį, nei vėjarodės, kurios taip pat skirtos vėjo krypčiai rodyti, nei vėjo malūnėliai. Tai tiesiog įvairių formų, dizainų, iš įvairių medžiagų padaryti daikčiukai, žaidžiantys su vėju - besisukantys, besimojuojantys, plazdantys, skambantys, barškantys, dzinguliuojantys ... vėjo koketės :) VĖJUOKLĖS :)

Man pasirodė prasminga jas gaminti iš antrinių žaliavų - plastiko butelių, maišelių. Galimų variantų labai daug. Šiemet mes pasidarėme tokius:

Žaliasis - tiesiog sukarpėm dalį butelio juostelėm ir paskui sulankstėm, laikantį lininį siūlą prakišau pro išdurtą skylutę, iš apačios pririšau prie sagos (vienos skylės) aplink tą sagą aprišom juostees. 

"Medūza" - butelio galą nukirpom, sukarpėm plonytėm juostelėm, išlankstėm, nudažėm. 

Drugeliai/tulpės/žuvytės - nupiešėm ant butelio markeriu, iškirpom detales: drugelių sparnus, tulpių pusę žiedelio (pamiršom iškirpt po lapelį :), žuvyčių uodegytes - nudažėm kaip norėjom, su kamšteliais prisukom juostelių.

Dažėme aliejiniais dažais. Ech,  teplionė su jais, pasaugokit drabužius!  Ir ant plastiko vis tiek ne itin "kimba", vis tikinau vaikus išplovus teptukus gerai nusausinti popieriumi ir tik tada kabinti dažus. :).











Kita kliūtis - pakabinimai. Pasirodo, plastikinio butelio dugnas kietas ir neina lengvai pradurti skylučių. Labiausia būt pravertusi tėčio su elektriniu grąžtuku pagalba :) Durti skylutes reikia kuo labiau centro. Geriausia, kad būtu viena skylutė - prakiši siūlą per visą butelį, per kakliuką (ar per iškirptas detales - taip trumpiau) - užmezgi didelį mazgą ar sagutę, karoliuką - ir tempi atgal. Bet mes neturėjom priemonių durti per centrą (pačią kiečiausią vietą), todėl dūriau skylutes dvi kuo arčiau centro, tada prakišau 2 siūlus,  surišau, tada atgal.







Kamštelį pradurti lengva - baksteli žirlėmis ir viskas :). Čia parodau "mechanizmą" kaip panaudojau sagą laikiklio ir papuošimų "pritvirtinimui".




Iš pradžių padariau gražiai, bet blogai :). Panaudojau keturių skylučių sagą - klaida! - nes taip nesisuka. Viską suvėrus ant vienos skylės sagos vėjuoklė pradeda gražiai suktis kaip spiralė!

 Čia taip įstrižai kirpau butelį spiralinei vėjuoklei. O paskui dar paploninau juosteles "iš akies".

Darbelis: žydinti šakelė

             Taip gražiai viskas sužydo!!! Įkvėpti to grožio, nusprendėm ir mes pažaisti žydėjimą. Turėjo būti žydinti vyšnia japoniška maniera, bet mums išėjo vešli lietuviška kriaušė - taip smagu buvo štampuoti žiedelius, kad nėjo laiku sustoti :). O dar vaikai pakėlė nenudžiūvusį darbelį, tad subėgo. Bet su vaikais gi svarbu ne rezultatas, o pats procesas, jo emocija, nuotaika... mums šis netobulas darbelis kelia labai malonius prisiminimus.

Darbeliui reikės:

Didelio formato popieriaus lapo (galima atkirpti tokį siaurą, kaip tapetas - tada labiau bus "japoniškai")
Rožinių dažų - mes juos pasidarėm, jų reikia nemažai.
Truputį juodų dažų
Plataus indo dažams
Teptuko
Vienkartinių butelių

Eiga:

Ant didelio popieriaus lapo nusipiešiame juodą šaką (aš papiešiau pieštuku, o dukra "praėjo" su juodu guašu). Išdžioviname.
Kol džiūsta, galima pasidaryti savadarbius dažus.


Šių savadarbių dažų pagrindas: 2 šaukštai kukurūzų krakmolo sumaišyt su 0,5 l šalto vandens, užvirti, kol sutirštės, atvėsinti. Aš dar dedu PVA klijų "iš akies" - nežinau kodėl, gal kad geriau kibtų, priliptų?... Dar nežinau, ar tikrai to reikia :).





Į savadarbių dažų pagrindą įdedame balto, rožinio, raudono guašo - kad išeitų švelniai rožinė spalva. Nepadauginkit spalvos! Mes padauginom, paskui turėjom vargo su "skiedimu", bet kartu ir malonumo maišyt gražias spalvas :)

Imame butelius, jų dugną merkiame į dažus ir spaudžiame antspaudukus - žiedelius. Reikia laiku liautis, neperkraut. Bet mums ir tas nepavyko.

Šakelę užsiklijavome ant durų - ir atėjo mintis, kad nuo šiol stebėsime gamtą ir vis darysime naujus medelius: kai sužaliuos lapai - su lapais, kai paukščiukas atskris - su paukščiukais, kai uogytės atsiras - su uogytėm/obuoliukais, kai nugels - rudeninį, paskui žieminį... Ir pavadinkime jį...chm... gamtos pažinimo medeliu?

Su mamyčių diena!

Šiandien mano diena, Viešpats šypsosi man, laimina mane, džiaugiasi manimi! Jam labai patinka mamytės :)... Jam patinka jų širdys...  Jis jose randa sau vietą... Jis jose gyvena, stiprina, įkvepia, laimina, palaiko, yra labai arti jų... Su mamyčių diena!!!

Darbelis mamytėms - spalvotų filtrų gėlės spalvoto smėlio vazonėliuose

Spalvoto smėlio vazonėliai

Vazonėliams reikės:
Spalvoto smėliuko/ druskos.
Permatomų vazonėlių ar kt talpų (pvz, vienkartinių bokalų)
šaukštų, stiklinaičių smėliukui semti
piltuvėlių, padarytų iš popiriaus ar įmaučių (tiesiog truputį prakirpus vieną kampą).


Tiesiog  pilstome sluoksniais spalvotą smėliuką į vazonėlius.    

                                                                                         

Spalvotas smėlis/druska

 spalvotą "smėliuką" pasigaminti labai paprasta iš druskos.

Reikės:
Druskos - smulkios, ta, kuri paveikslėlyje labai gera ir pigi (tokios yra maximoj, norfoj)
Dažų - galima skystus, aš naudoju kiaušinių dažus milteliais
Šaukšto
3 l stiklainio su dangteliu

Druską supilame į stiklainį, dažų miltelių pakelį ištirpinu mažame kiekyje (apie15 ml) vandens.

Supilu dažus į druską, uždarau stiklainį.

 Supurtom, pamaišom šaukštu, jei liko baltos druskos.

Pilu į skardą ir dedu į orkaitę 15 min 170 C temperatūros su truputį pravertom orkaitės durelėm. Kol džiūva, kelis kartus pramaišau šaukštu. Jei bus daugiau skysčio - džius ilgiau, gali gabalais sukietėti - tada atvėsusią teks rankomis "išbirinti".

Gėlės mamyčių dienai

Mūsų mamytės, močiutės - jas sveikinsime gėlytėmis, įsodintomis į vazonėlius.

                                                     Gėlytėms reikės:
Kavos flitrų, iš eksperimento "spalvų filtrai"
Pūkuotų vielučių - "pypkių šepetėlių" (pipe cleaners) - jų būna rankdarbių parduotuvėse ir skyriuose, Senukuose prie sodo, kapų priemonių. Deja, turėjau tik raudonas, o būt buvę gerai žalios.
Žalio krepinio popieriaus juosteliųlapeliams.
Žirklių, klijų



Iš nuspalvintų, išdžiovintų kavos filtrų paglamžome, pasukame, palankstome ir išgauname gėlytes - vaikam tai puikiai sekasi. Mes sudėjome 2 filtrus vieną į kitą (atrinkę, kurie dera pagal splavas) - to, kuris eis į vidų galiuką patepame klijais, kad truputį prisiklijuotų prie apatinio (nors gal ir nebūtinai tai daryti). Tuomet dedame per vidurį žalios krepinio popieriaus juostelės ir ją apsukame.



Galiuką apsukame su pūkuota vielute sutvirtindami ir suformuodami kotelį. Lapeliams žirklėmis suteikiame apvalią formą.










Belieka įsodinti gėlytes na ir, žinoma, jas pakvepinti turimu eteriniu aliejumi :). Mes kvepiname levandomis, kad močiutes ramintų :).