Didįjį ketvirtadienį krikščioniškas pasaulis mini Paskutinę vakarienę ir visus didžius įvykius, vykusius jos metu. Mes su vaikais iš jų akcentavome du - duonos ir vyno pavertimą Kūnu ir Krauju bei kojų plovimą. Nors, manyčiau, vaikams kol kas labiausiai "užsiakcentavo" tiesiog pati vakarienė - iš vakarinių mišių parbėgusios mamos greitai sumeistrauti sluoksniuotos tešlos pyragėliai su mėsa, sūriu, pomidorais, slapčia nupirktos ir sėkmingai išsaugotos vynuogių sultys, gerojo jaunojo dėdės atsinešti sausainiai. Sakyčiau, kai kuo visai panašu į tuos vaizdelius, kuriuos kaip iliustraciją, kaip akcentą, kaip pavyzdį buvome pasidėję ant mūsų vakarienės stalo.
Didžioji iliustracija - Bohdan Piasecki paveikslas "Paskutinė vakarienė" (Last supper), ypatingas tuo, kad vaizduoja prie stalo ir moteris, ir vaikus, ir viskas taip žydiška... įsivaizduoju, kad arti tikrovės...
Na o šis interneto platybėse aptiktas (gaila, nepavyko atrasti jo autoriaus) Jėzaus, plaunačio kojas, paveikslėlis man laaabai gražus, jaudinantis, primenantis, pamokantis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą