Kas tos Verbos?

Verbos – šventė, padėjusi galutinai apsispręsti: pradėsiu blogą. Tam, kad galėčiau kalbėti apie tikrąją dalykų prasmę :). Kas ir iš kur iš tikrųjų yra šios šventės simbolis – verbos – 80 procentų statistinių katalikų turinčioje mūsų šalyje kalbėti kompleksuojama... Keistos ir beprasmės krikščioniškos šventės be krikščionybės...

 Taigi

  Jie atveda asilaitį pas Jėzų, apdengia jį savo apsiaustais, ir Jėzus užsėda ant jo.8 Daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. 9 Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Osana! 10 Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“ (Mk 11, 7-10) 

Vaikų maldos grupelėje darėme verbas iš krepinio popieriaus. Tam, kad jos nebūtų vien spalvingos „burtų lazdelės“, jų viršūnėlėse įtaisėm užrašus, kuriuos šaukė Jėzui Jeruzalės gyventojai: OSANA!, GARBĖ!, PALAIMINTAS!, ŠLOVĖ!

O štai ir Jėzus ant asilės, ir šalia asilaitis... Atspausdinta, paklijuota ant kartono, iškirpta.

 Ir vaikai – pasikeisdami neša Jėzaus ant asilės paveikslėlį, kiti moja pasidarytomis verbomis ir visi giedam net ir mažiems vaikams žinomą giesmę pasirinkta melodija: „Šventas Šventas Šventas, Viešpats Galybių Dievas, Pilnas yra dangus ir žemė Jo garbės, Osana, aukštybėse, garbė Tam, kuris ateina Viešpaties vardu, Osana, aukštybėse!”